FK Atlantas

(Europos futbolo duomenų bazė)
(Nukreipta iš Atlantas Klajpeda)
Jump to navigation Jump to search
Wikipedia
Lietuvos vėliava Lietuva FK Atlantas
Ltuatl 2016.png
Įkūrimas 1962 m.
Miestas Klaipėda
Lyga
(nuo 2020 m.)
Lietuvos II futbolo lyga
(zona Vakarai)
http://int.soccerway.com/teams/country/club/1405
Lyga Vieta Zona
http://www.weltfussballarchiv.com/club_profile.php?IDD=15838
http://foot.dk/VisLitklub.asp?ID=2 Using "Foot.dk" as property chain is not permitted during the annotation process.
http://www.futbolinis.lt/content/team/353/lt/
Oficiali svetainė http://www.atlantas.lt
Dublerinės komandos FK Atlantas-3, FK Atlantas-B Klaipėda


Baltijos jūra, prie kurios įsikūręs Klaipėdos uostamiestis, yra Atlanto vandenyno dalis. Lietuvos žvejybos laivynas išplaukia žvejoti ne tik į Baltiją, bet ir patį Atlantą.

Istorija

Klaipėdos miesto reprezentacinės komandos istoriją galima pradėti po II pasaulinio karo, kai 1945 m. iš geriausių miesto futbolininkų suburta Audra Klaipėda dalyvavo Lietuvos čempionate. Klaipėdoje pokariu labai dažnai keitėsi reprezentacinių komandų pavadinimai – Švyturys Klaipėda, Žalgiris Klaipėda, Trinyčiai Klaipėda, Baltija Klaipėda, nors komandos branduolys likdavo toks pat. Nepaisant to, kad prieškario laikotarpiu įvairios Klaipėdos vokiečių ir lietuvių komandos diktavo madas Lietuvos futbole, iki XX a. 6-ojo dešimtmečio pradžios svarių laimėjimų pasiekta nebuvo, o geriausi pasiekimai buvo dalyvavimas taurės finale 1953 m. ir 3-ioji vieta 1947 bei 1959 m. čempionatuose.

1962 m. pradžioje suburta nauja – „Granito“ komanda, ją pradėjo remti Klaipėdos statybos trestas. Komanda perėmė Baltija Klaipėda vietą LTSR aukščiausiojoje lygoje, o tų metų rudenį įgijo teisę žaisti TSRS futbolo sistemoje (perėmė Banga Kaunas komandos vietą), nors ir neatsisakė antrosios komandos, kuri tęsė kovas LTSR pirmenybėse. Pirmąsias rungtynes Lietuvos pirmenybėse „Granito“ futbolininkai žaidė 1962 m. balandžio 30 d. Mažeikiuose. Jie rezultatu 2-1 nugalėjo Elektra Mažeikiai komandą, o pirmаjį įvartį klubo istorijoje per šias rungtynes įmušė Vladimiras Losevas.[1] Tais metais „Granitas“ laimėjo LTSR pirmenybių sidabrą, o vėlyvą rudenį subyrėjo Banga Kaunas meistrų komanda, tad „Granitas“ pasipildė buvusiais „Bangos“ (Z. Orbakas, E. Danilevičius, P. Anisimenkovas) ir Vilniaus (S. Krocas, L. Dūda) žaidėjais [2] ir 1963 m. tai faktiškai jau buvo antroji Lietuvos rinktinė. Kadangi vietos Lietuvos čempionate buvo nuspręsta neatsisakyti, keletą metų Klaipėdoje buvo dvi vieno pavadinimo komandos – „Granito“ meistrų komanda (profesionalai) ir kūno kultūros kolektyvas „Granitas“ (mėgėjai). Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas meistrų komandai, o mėgėjiškas klubas ilgam liko šešėlyje.

Pirmąsias rungtynes TSRS varžybose „Granitas“ žaidė Benderuose (Moldavija). Jos baigėsi lietuvių pralaimėjimu (0-1), kaip ir debiutinis sezonas – 14 vieta tarp 16 komandų. Tačiau jau kitais metais savo grupėje „Granitas“ užėmė 3-ąją vietą ir tai suteikė teisę dalyvauti pereinamajame turnyre, kuris vyko kaip tik Klaipėdoje. Per tris mėnesius turnyrui buvo pastatytas naujas stadionas, kuriame komanda žaidė iki pat 2000 m.[3] Palaikomas daugiatūkstantinės klaipėdiečių minios „Granitas“ pasirodė puikiai – buvo užimta 1-oji vieta, o dvylikai žaidėjų buvo suteikti TSRS sporto meistrų vardai (anksčiau už Zalgiris Vilnus komandą, žaidusią aukštesnėje lygoje[4]). Tačiau tuometiniai čempionato nuostatai neleido pereiti į A klasę. 1965 m. „Granitas“ savo grupėje užėmė 4 vietą, bet šį kartą pereinamajame turnyre buvo pasirodyta prasčiau, todėl teko tenkintis 4-ąja vieta. Taip iki 1970 m. komanda rungtyniavo B klasėje, užimdama vietas lentelės viduryje, o pagrindinis tikslas buvo ruošti žaidėjus Vilniaus „Žalgiriui“ – neoficialiai Lietuvos rinktinei.

Nuo 1970 m. profesionalų komandą pradėjo remti Okeaninio žvejybos laivyno bazė ir atsirado naujas pavadinimas – „Atlantas“ (LTSR varžybose dalyvavusi komanda išlaikė „Granito“ vardą). 1970 m. pradžioje Lietuvoje prasidėjo futbolo krizė, kurią lėmė daug priežasčių, tarp kurių ir geriausių futbolininkų išvykimas iš Lietuvos. Tad 6 sezonus jau TSRS II lygoje (trečiajame ešelone) vienoje grupėje rungtyniavo dvi Lietuvos komandos - „Atlantas“ ir „Žalgiris“. 1974 m. galutinėje lentelėje „Atlantas“ aplenkė vilniečius, bet tapti stipriausia Lietuvos komanda taip ir nepavyko – geriausi komandos žaidėjai buvo nuolat kviečiami į Vilniaus klubą. Nors miesto valdžia ir skyrė daug dėmesio „Atlantui“ (buvo rekonstruotas stadionas, kuriame rungtynes galėjo stebėti iki 12 000 žmonių, komandai buvo pastatytas viešbutis), bet prieštarauti tuometiniam LKP CK, kuris rėmė „Žalgirį“, negalėjo. Iki 1984 m. „Atlantas“ taip ir buvo vidutiniokas TSRS II lygos čempionate. 9-ojo dešimtmečio viduryje susidomėjimas futbolu Klaipėdoje vėl išaugo – atėjus naujam treneriui Č. Urbonavičiui, nuo 1985 m. čempionato pradžios „Atlantas“ tvirtai išsiveržė į lyderius ir savo grupėje užtikrintai užėmė 1-ąją vietą. Vėlyvą rudenį buvo laimėtas pereinamasis turnyras ir pagaliau buvo pasiektas išsvajotasis tikslas – komanda gavo teisę rungtyniauti TSRS I lygoje (antrajame ešelone). Tai galima laikyti geriausiu pasiekimu TSRS čempionatų istorijoje. Deja, 1986 m. „Atlantas“ žaidė nesėkmingai, užėmė 23 vietą ir vėl grįžo į II lygą. 1987 ir 1988 m. komandai buvo iškeltas uždavinys laimėti savo grupės varžybas ir iki to trūko visai nedaug – du kartus buvo užimta 2-oji vieta. 1989 m. sezonas buvo paskutinis TSRS čempionate – sovietinės imperijos griuvimas prasidėjo nuo sporto. Tad 1989 m. spalio 12 d. per paskutines rungtynes Klaipėdoje „Atlantas“ laimėjo prieš Dinamo Bransk, tuo užtvirtindamas vieną iš klubo rekordų – pustrečio sezono komanda Klaipėdoje komanda nepralaimėjo nė vienerių rungtynių čempionate, o viso tai sudarė 46 mačų seriją. Tas rungtynes jau stebėjo rekordiškai mažas žmonių skaičius, o per paskutinį savo sezoną buvo užimta tik 8-oji vieta.

1963–1989 m. TSRS čempionate buvo sužaistos 984 rungtynės, įvarčių santykis 1188-981. Pirmąjį įvartį įmušė V. Gruzdevas (1963 m. gegužės 12 d.; „Granitas“ – Dinamo Suhumi, 1-1), tūkstantąjį – V. Kasparavičius (1987 m. gegužės 2 d.; „Atlantas“ – Dinamo Brest, 1-0). Daugiausia rungtynių sužaidė R. Butkevičius (1977–1989 m.) – 320, daugiausia įmušė Pranas Ruzgys (1982–1989 m.) – 67. Didžiausios pergalės: 1978 m.: „Atlantas“ – Krasnaa Presna Moskva 7-0, 1989 m. rugsėjo 26 d.: „Atlantas“ - Dinamo Leningrad 9-2.

1990 m. žvejybos laivynui atsisakius remti komandą klubas iširo, kovo 16 d. beveik visi žaidėjai perėjo į Sirijus Klaipėda mokslinio gamybinio susivienijimo klubą,[5] dėl to kartais laikoma, kad „Atlanto“ meistrų komanda 1990 m. pavirto „Sirijumi“,[6] kuris tais metais laimėjo ir Lietuvos taurę, ir čempionatą. Nuo 1991 m. (jau atskirame Lietuvos čempionate) iki 1996 m. rungtyniavo dvi Klaipėdos komandos – Sirijus“ ir „Granitas“.

Atsisakius statybos trestui remti „Granitą“, komandą pradėjo šefuoti Klaipėdos miesto policijos komisariatas, komanda pasivadino Policijos sporto klubu „Aras“, o jos kapitonu buvo policijos greito reagavimo būrio vadas Vacys Lekevičius. 1994 m. žiemą prie „Sirijaus“ pavadinimo prisidėjo VLPFK – Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija ir „Vakarų bankas“. Tačiau tai buvo netikras rėmimas. Būtent nuo tada prasidėjo geriausių futbolininkų nutekėjimas į kitus klubus – „Inkarą“, „Žalgirį“, „Romarą“. Tuomet „Sirijų“ paliko Arūnas Šuika, Saulius Mikalajūnas, A. Mika, kiek vėliau Marius Poškus, Orestas Buitkus ir kiti. 1995 m. „Aras“ čempionate buvo ketvirtas, bet tai buvo galima pavadinti „gulbės giesme“, kadangi po to prasidėjo žaidėjų grobstymas ir „Arą“ paliko Rimantas Žvingilas, Audrius Žuta. 1995 m. bankrutavus „Vakarų bankui“, problemos ir Lietuvos futbolo veikėjų užkulisiniai žaidimai privedė prie to, kad Klaipėda galėjo išvis likti be komandos aukščiausioje lygoje.

1996 m. FK Klaipėda (buvęs „Sirijus“) turėjo kovoti tik dėl 9–16 vietų, „Aras“ dėl 1–8 vietų, tačiau abi komandos liko be finansavimo šaltinių. Tik susirūpinus miesto valdžiai buvo nuspręsta padaryti vieną komandą – „Atlantą“, kitai suteikiant dublerių statusą. Bendromis jėgomis vietą Lietuvos lygoje pavyko išsaugoti. „Atlantas“ užėmė tik 6 vietą, o žaidėjų nutekėjimas vyko toliau. 1997 m. „Atlantas“ toliau kovojo dėl vietos lygoje ir užėmė 7 vietą iš 8 komandų. Situacija pasikeitė, kai vienu iš komandos rėmėjų tapo privati saugos tarnyba „Argus“, o prezidentu – Vacys Lekevičius. 1998 ir 1999 m. komandą galima laikyti tvirtu vidutinioku – abu kartus buvo užimta 6 vieta. Pereinant prie naujos sistemos pavasaris–ruduo, 1999 m. rudenį įvyko „trumpasis čempionatas“. Komandai buvo iškeltas uždavinys užimti ne žemesnę kaip 4-ąją vietą, kuri leistų dalyvauti Intertoto taurės turnyre. Komanda čempionato metu sustiprėjo: pradėjo žaisti buvę Lietuvos rinktinės žaidėjai T. Žiukas, A. Šuika (abu klaipėdiečiai anksčiau žaidę Vokietijoje ir Danijoje), jaunimo rinktinės žaidėjai A. Laurišas, L. Valius, A. Tautvydas, A. Petreikis.

Klubas nuo 1996 m. žaidė visuose aukščiausiosios lygos čempionatuose, tačiau 2009 m. pradžioje dėl neva nesąžiningo teisėjavimo 2008 m. sezone komanda pasitraukė iš elitinio diviziono, o federacijos pašalinta ir iš I lygos. 2009 m. klubas laimėjo II lygą, o 2010 m. I lygoje užėmė 7-ąją vietą, tačiau nepaisant to, komanda buvo priimta į aukščiausiąjį divizioną 2011 m., kur šiuo metu yra tarp autsaiderių.


Klaipėda
Klaipėda

Kraunamas žemėlapis ...

  • 1962 m. – Granitas Klajpeda
  • 1970 m. – Atlantas Klajpeda
  • 1996 m. – FK Atlantas


Šalies varžybos

Lietuvos trofėjai

Turnyrai Laureatas Sezonų skaičius
Lygos 1-oji vieta 2-oji vieta 3-oji vieta Dalyvavimo sezonai
Taurės Trofėjus Finalas Pusfinalis Dalyvavimo sezonai
Lietuvos futbolo taurė 24×
2000–2001 m., 2002–2003 m., 2004 m., 2014–2015 m., 1995–1996 m., 1998–1999 m., 2005 m., 2006 m., 2012–2013 m., 2016 m., 1969 m., 1995–1996 m., 1996–1997 m., 1997–1998 m., 1998–1999 m., 1999–2000 m., 2000–2001 m., 2001–2002 m., 2002–2003 m., 2003 m., 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2007–2008 m., 2008–2009 m., 2009–2010 m., 2010–2011 m., 2011–2012 m., 2012–2013 m., 2013–2014 m., 2014–2015 m., 2015–2016 m., 2016 m., 2017 m.,
Lygos zonos 1-oji vieta 2-oji vieta 3-oji vieta Dalyvavimo sezonai

TSRS trofėjai

Turnyrai Laureatas Sezonų skaičius
Lygos 1-oji vieta 2-oji vieta 3-oji vieta Dalyvavimo sezonai
Taurės Trofėjus Finalas Pusfinalis Dalyvavimo sezonai
Lygos zonos 1-oji vieta 2-oji vieta 3-oji vieta Dalyvavimo sezonai

Sezonai

 
Pavadinimas Fed Metai A I II III IV V VI VII VIII IX Taurė Lygos taurė Supertaurė Zona A I II III IV V VI VII VIII IX
usr 1965
Atlantas Klaipėda ltu 1969 1/8 fin.
usr 1970
usr 1973
usr 1974
usr 1975
usr 1976
usr 1977
usr 1978
usr 1984
usr 1985
usr 1986
usr 1990
Atlantas Klaipėda ltu 1995–1996 pusfinalis
Atlantas Klaipėda ltu 1996–1997 1/4 fin.
Atlantas Klaipėda ltu 1997–1998 1/8 fin.
Atlantas Klaipėda ltu 1998–1999 pusfinalis
Atlantas Klaipėda ltu 1999–2000 1/4 fin.
Atlantas Klaipėda ltu 2000–2001 taurė
Atlantas Klaipėda ltu 2001–2002 1/8 fin.
Atlantas Klaipėda ltu 2002–2003 taurė
Atlantas Klaipėda ltu 2003 1/4 fin.
Atlantas Klaipėda ltu 2004 finalas
Atlantas Klaipėda ltu 2005 pusfinalis
Atlantas Klaipėda ltu 2006 pusfinalis
Atlantas Klaipėda ltu 2007–2008 1/4 fin.
Atlantas Klaipėda ltu 2008–2009 1/4 fin.
Atlantas Klaipėda ltu 2009–2010 1/32 fin.
Atlantas Klaipėda ltu 2010–2011 1/16 fin.
Atlantas Klaipėda ltu 2011–2012 1/8 fin.
Atlantas Klaipėda ltu 2012–2013 pusfinalis
Atlantas Klaipėda ltu 2013–2014 1/8 fin.
Atlantas Klaipėda ltu 2014–2015 finalas
Atlantas Klaipėda ltu 2015–2016 1/4 fin.
Atlantas Klaipėda ltu 2016 pusfinalis
Atlantas Klaipėda ltu 2017 1/8 fin.
ltu 2021

TSRS sezonai

Sezonai TSRS lygose[7]
Metai Lyga Zona Vieta Rungtynės Pergalės Lygiosios Pralaimėjimai Įvarčiai+ Įvarčiai- Taškai
1963 m. B klasė Sąjunginių respublikų 1 zona 14 30 9 6 15 23 41 24
1964 m. B klasė RTFSR 1 zona 3 32 15 12 5 31 21 42
Sąjunginių respublikų finalas 1 5 4 0 1 9 2 8
1965 m. B klasė RTFSR 1 zona 4 34 13 17 4 35 22 43
Sąjunginių respublikų pusfinalis 4 3 1 0 2 3 4 2
1966 m. B klasė RTFSR 1 zona 7 32 12 11 9 35 28 35
1967 m. B klasė RTFSR 1 zona 10 34 13 9 12 36 30 35
1968 m. B klasė RTFSR 1 zona 8 38 12 16 10 31 24 40
1969 m. B klasė RTFSR 1 zona 9 32 10 13 9 31 24 33
1970 m. B klasė 1 zona 5 32 16 6 10 49 29 38
1971 m. II lyga 1 zona 15 38 9 13 16 24 34 40
1972 m. II lyga 1 zona 16 38 11 11 16 32 51 44
1973 m. II lyga 1 zona 4 32 15 9 8 46 29 37
1974 m. II lyga 2 zona 7 40 17 9 14 52 39 43
1975 m. II lyga 2 zona 8 34 15 7 12 40 38 37
1976 m. II lyga 1 zona 10 38 14 9 15 37 41 37
1977 m. II lyga 1 zona 5 40 19 12 9 51 36 50
1978 m. II lyga 1 zona 10 46 20 11 15 63 42 51
1979 m. II lyga 1 zona 8 46 21 14 11 58 39 56
1980 m. II lyga 8 zona 5 32 13 7 12 30 28 33
1981 m. II lyga 8 zona 5 40 14 12 14 52 48 40
1982 m. II lyga 5 zona 6 30 13 10 7 44 35 36
1983 m. II lyga 5 zona 6 32 13 9 10 44 37 35
1984 m. II lyga 5 zona 8 34 14 8 12 43 41 36
1985 m. II lyga 5 zona 1 30 19 7 4 49 25 45
Pereinamasis turnyras, 2 pogrupis 1 6 4 1 1 9 6 9
1986 m. I lyga 23 46 9 11 26 40 75 29
1987 m. II lyga 5 zona 2 34 20 6 8 52 30 46
1988 m. II lyga 5 zona 2 34 18 12 4 58 24 48
1989 m. II lyga 5 zona 8 42 20 7 15 81 58 47

UEFA varžybos

Sezonas Taurės turnyras
Čempionų Taurių UEFA
2001–2002 m. 1/128 f.
2002–2003 m. 1/128 f.
2003–2004 m. 1/128 f.
2005–2006 m. 1/256 f.
2014–2015 m. 1/256 f.
2015–2016 m. 1/512 f.
2016–2017 m. 1/512 f.
2017–2018 m. 1/512 f.
Kartai 0 0 8
Pasiekimas 1/128 f.
Intertoto taurė
Turnyras Įveikta etapų Pasiekimas
2000 m. 1 1/8 f.
2004 m. 0 1/16 f.

Treneriai

Žymūs žaidėjai

Sovietmetis

Po 1990 m.

Šaltiniai

  1. http://www.atlantas.lt/lt/komanda/istorija
  2. Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 226 p.
  3. Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 84 p.
  4. Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922–1997 m.“ (istorinė apybraiža). – Vilnius, „Diemedis“, 1997. ISBN 9986-23-034-9. // 121 p.
  5. Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 1039 p.
  6. Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 28 p.
  7. Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922–1997 m.“ (istorinė apybraiža). – Vilnius, „Diemedis“, 1997. ISBN 9986-23-034-9. // 349–354 p.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius bei redaktorius.

Autorius
  • Vitas Povilaitis – autorius – 140% (+35-0=35 wiki spaudos ženklai).
  • – redaktorius – 0% (+0-10=-10 wiki spaudos ženklai).