IX pėstininkų pulko aikštė, Marijampolė

(Europos futbolo duomenų bazė)
IX pėstininkų pulko aikštė, Marijampolė
Koordinatės: 54.5390 ir 23.3363

IX pėstininkų pulko aikštė, Marijampolė
-
Kraunamas žemėlapis ...
Atidarytas:
Talpa:
Komandos 9PP Marijampolė
Miestas Marijampolė

IX pėstininkų pulko aikštė buvo Marijampolėje, Marijampolės karinio miestelio teritorijoje. Vieta nėra aiški, ją tikriausiai galima tapatinti su karinio miestelio žaliąja zona Šešupės dešiniojo paupio vingyje. IX pulkas Marijampolėje rezidavo 1923–1940 m.

Istorija

1923 m. gegužės 1 d. į Marijampolę buvo atkeltas 9-asis Lietuvos kunigaikščio Vytenio pėstininkų pulkas. Per visą tą laiką (iki 1940 metų), kol kareivinėse buvo įsikūręs šis pulkas, karinio miestelio teritorija buvo intensyviai tvarkoma, suremontuoti kareivinių ir kiti pastatai. Karinio miestelio pastatų kompleksas buvo rūpestingai prižiūrimas, gražiai apželdintas. Teritorijoje iškilo paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vyteniui. Naujų pastatų šiuo laikotarpiu nepastatyta.[1]

1935 m. IX pėstininkų pulko aikštėje vyko Lietuvos aukščiausiosios lygos Marijampolės apygardos finalinės rungtynės, kuriose Orija Kalvarija įveikė JSO Kybartai komandą 2-1.

1938 m. sudarytame plane yra dvi karinio miestelio teritorijos:[2]

  • pietiniame kariniame miestelyje prie Vytauto g. ir Šešupės, užfiksuoti 49 statiniai (neskaitant išviečių, atliekų duobių ir pan.), 21 jų mūriniai, 7 su mūrinėmis dalimis, likusieji – mediniai su mūriniais stulpais. Šiaurės rytų kampe pažymėta čiuožykla. Karininkų gyvenamuosius namus su pirtimi, ūkio trobesiais, pulko štabą, karininkų klubą su valgykla, daboklę nuo likusios kareivinių teritorijos skyrė kelias į Kalvariją. Šiaurės vakarinėje kelio pusėje, arčiausiai kelio, išsidėstė dvejos didelės kareivinės, kareivių klubas, puskarininkių ramovė, maniežas, 6 arklidės, daug įvairių ūkio statinių. Slėnyje prie Šešupės buvo įrengtas pratybų laukas su šaudykla. Karinio miestelio teritorijoje ryškiai išsiskyrė gyvenamoji-administracinė, ūkio, pratybų zonos. Viso pietinis karinis miestelis užėmė 51 ha plotą. Į rytus nuo karininkų gyvenamosios zonos rodomas neužstatytas laukas, kurio plotas 6 ha.
  • Kitoje kariuomenei priklausiusioje teritorijoje prie dabartinės Vytauto ir Aušros g. sankryžos 1938 m. plane – parodyti 9 statiniai, 6 jų – mūriniai. Šioje vietoje mūrinis sandėlis su sargo namu parodyti dar 1873 m. plane. Ar tai tie patys statiniai pažymėti 1938 m. plane, parodytų tik išsamesni tyrimai. Šio sklypo plotas nurodytas 1 ha 5466 kv. m. Greta parodytas tuščias sklypas, kurio plotas 1 ha 4888 kv. m. Kairiajame Šešupės krante kariuomenei priklausė 1 ha 3666 kv. m[10]. Kareivinių parke iškilo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytenio paminklas, atidengtas 1938-02-16 (autorius – puskarininkis ir skulptorius Gabrielius Staniulis). 1940 m. teritoriją perėmė sovietų, karo metu – vokiečių kariuomenė.

Šaltiniai

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius bei redaktorius.
  • – autorius – 100% (+3192-0=3192 wiki spaudos ženklai).