Kęstutis Andziulis
| Kęstutis Andziulis |  Lietuva
|
| Gimė – 1929 m. gegužės 24 d., vieta Kulva | |
| Mirė – 2007 m. gegužės 7 d., Kaunas | |
  Kulva Kulva | |
| Klubinės komandos | |
| FK Amaliai | m. |
| JJPF Kaunas | 1953–1955 m. |
| Liteksas Kaunas | m. |
| Teisėjas | |
| miesto | 1949– m. |
| TSRS sąjunginė | 1962– m. |
| FIFA tarptautinė | 1965– m. |
Kęstutis Andziulis (1929–2007), Lietuvos futbolininkas, tarptautinės kategorijos futbolo teisėjas, žurnalistas.
Biografija
Gimė Laikiškiuose (Kulvos valsčius, Kauno apskritis), mokytojų šeimoje.[1] Brolis Vytautas Andziulis – pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas, spaustuvininkas.
1937–1942 m. mokėsi Kauno Petrašiūnų pradinėje mokykloje, 1942–1944 m. Kauno jėzuitų gimnazijoje, 1945–1949 m. Kauno finansiniame technikume, 1949–1951 m. Kauno trenerių mokykloje, 1952–1957 m. studijavo Leningrado P. F. Lesgafto kūno kultūros instituto Neakivaizdiniame skyriuje Kaune, įgijo trenerio-dėstytojo specialybę. Futbolą žaidė Kauno mėgėjų komandose, pradėjo „Amalių FK“ komandoje, su bendraminčiais Petrašiūnuose išlygino aikštę, kurioje vykdavo miesto pirmenybių varžybos. Žaidė Janonio fabriko ir „Litekso“ komandose.[2]
1940–1951 m. Kauno 4-osios septynmetės mokyklos kūno kultūros mokytojas, 1951–1953 m. Kauno 15-osios vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytojas, 1953–1954 m. dienraščio „Kauno tiesa“ kultūros ir sporto skyriaus korespondentas, 1954–1989 m. dienraščio „Kauno tiesa“ Sporto ir informacijos skyriaus vedėjas.[3]
Kauno miesto ir apskrities futbolo federacijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Dirbo Petrašiūnų klubo-skaityklos kūno kultūros mokytoju.
1962 m. tapo antruoju TSRS sąjunginės kategorijos teisėju iš Lietuvos (pirmasis Juozas Litvinas).[4] Nuo 1965 m. lapkričio 1 d. – pirmasis FIFA tarptautinės kategorijos futbolo teisėjas Lietuvoje. 9 kartus buvo įtrauktas į geriausių TSRS teisėjų dešimtuką, 22 kartus – į geriausių Lietuvos futbolo teisėjų dešimtuką. Kurį laiką buvo Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos pirmininkas, Kauno futbolo federacijos pirmininko pavaduotojas. Du kartus teisėjavo TSRS taurės finalų (1961 m., 1965 m.) rungtynėms, taip pat svarbioms varžyboms Švedijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, Turkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Graikijoje. 8 kartus buvo paskirtas „Tiesos“ taurės (vėliau – Lietuvos futbolo taurė) finalinių varžybų arbitru.[5]
Teisėjauti pradėjo 1949 m., nuo 1958 m. teisėjavo TSRS čempionatuose, 1961 ir 1965 m. - TSRS taurės, 7 kartus (1958, 1960, 1967, 1971, 1972 – 2 kartus, 1973 m.) - Lietuvos taurės finaluose, daugelyje svarbių rungtynių Europos šalyse. 9 kartus (1961–1965, 1968–1970, 1974 m.) išrinktas į TSRS ir 22 kartus - į Lietuvos geriausiųjų teisėjų dešimtuką.
Paskutinius metus praleido sportininkų pensione Prienuose.
Bibliografija
- Sporto taisyklės ir sportinės aistros (su A. Šociku). 1964 m.
- Futbolo teisėjas, 1976 m.
- Su kamuoliu ir švilpuku, 1986 m., 1990 m.
Įvertinimas
- Medalis „Už nuopelnus Lietuvos sportui“
Šaltiniai
- ↑ Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 218 p.
- ↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 302 p.
- ↑ „Žurnalistikos enciklopedija“. – Vilnius: Pradai, 1997 . – 23 psl.
- ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922–1997 m.“ (istorinė apybraiža). – Vilnius, „Diemedis“, 1997. ISBN 9986-23-034-9. // 110 p.
- ↑ http://www.lfta.lt/index.php/naujienos/121-lff-taures-finale-yra-teisejave-29-arbitrai