FK Lietuvos šaulių sąjunga
 Lietuva
|
FK Lietuvos šaulių sąjunga | |||||
| ||||||
| Įkūrimas | 1920 m. | |||||
| Miestas | Kaunas | |||||
| http://int.soccerway.com/teams/country/club/38753 | ||||||
| ||||||
| http://www.weltfussballarchiv.com/club_profile.php?IDD=30613 | ||||||
| http://www.futbolinis.lt/content/team/9737/lt/ | ||||||
|
||||||
| Dublerinės komandos | LŠS-2 Kaunas | |||||
Istorija
Komandą įkūrė Lietuvos šaulių sąjunga, įsteigta dar 1919 m., o prie jos futbolo sekcija sudaryta 1920 m.[1] 1922 m. ji žaidė pirmosiose Lietuvos futbolo pirmenybėse, kur gegužės 14 d. pralaimėjo 0-1 debiutines rungtynes „Lenkų gimnazijai“.
1922 m. birželio 18 d. Šaulių sąjungos Kauno I šaulių būrio komanda buvo pirmoji Lietuvos futbolo komanda, žaidusi už Lietuvos ribų. Tą dieną šauliai viešėjo Klaipėdoje (ji priklausė Antantei), kur 0-21 pralaimėjo MTV Klaipėda komandai.[2] Grįžtant į Kauną sugedo šaulių garlaivis ir šauliai pavėlavo į rungtynes [3] su baltgudžiais, dėl to jie buvo griežtai nubausti „už Lietuvos sporto pažeminimą prieš tarptautinę sporto šeimą“ ir visam sezonui diskvalifikuoti. Po šio skandalo komanda iširo.[4]
Dėl konflikto su Lietuvos sporto lyga 1923 m. (tikriausiai dėl K. Dineikos užsispyrimo)[5] Šaulių sąjunga nedalyvavo varžybose ir tik 1932 m. vėl įsitraukė į Lietuvos sportinį gyvenimą. Į Šaulių sąjungą įstojo Kovas Kaunas, Lietuvos jachtų klubas, visi „Maisto“ klubai.
1937 m. šauliai turėjo 89 sporto klubus ir skyrius, 1939 m. – 115 sporto klubų, veikė 102 futbolo komandos.[6] Geriausi šaulių sportininkai buvo susitelkę „Grandies“ klube.[7] 1940 m. liepą sąjunga buvo uždaryta.[8]
2011 m. vasario 16 d. Lietuvos šaulių sąjungos futbolo klubas vėl atkurtas.[9]
|
Tarptautinės rungtynės
| Varžovas | Šalis | Rezultatas | Vieta | Data |
| MTV Klaipėda | Antantė | 0-21 | Klaipėda | 1922-06-19 |
Žymūs žaidėjai
- 1922 m. komanda: P. Baltuška, E. Budreckas, Albinas Bulvičius, A. Gorauskas, K. Ilgūnas, J. Jurgelevičius, A. Karpovas, K. Karuža, S. Lazevičius, J. Šulginas, C. Virpša
Šaltiniai
- ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 52–59 p.
- ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 120 p.
- ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922–1997 m.“ (istorinė apybraiža). – Vilnius, „Diemedis“, 1997. ISBN 9986-23-034-9. // 6-7 p.
- ↑ Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, „Margi raštai“, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 77 p.
- ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 136 p.
- ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: II dalis (1937–1940). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 383 p.
- ↑ Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, „Margi raštai“, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 53 p.
- ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 1 (1919–1940 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 24 psl.
- ↑ https://www.facebook.com/GfkPartizanas/about/?ref=page_internal
| |||||||||||||
