Romualdas Urnikas
| Romualdas Urnikas |  Lietuva
|
| Gimė – 1929 m. rugsėjo 25 d., vieta Šiauliai | |
| Amplua | puolėjas |
  Šiauliai Šiauliai | |
| Jaunimo komandos | |
| Lokomotyvas Šiauliai | m. |
| Elnias-2 Šiauliai | m. |
| Klubinės komandos | |
| Spartakas Šiauliai | 1952 m. |
| Elnias Šiauliai | 1953–1957 m. |
| Statybininkas Šiauliai | 1958–1963 m. |
| Treniruotos komandos | |
| Spartakas Šiauliai | 1948–1952 m. |
| Statybininkas Šiauliai | 1958–1960, 1966–1970, 1973–1985 m. |
| Teisėjas | |
| respublikinė | 1964–1965 m. |
Romualdas Urnikas (1929–), Lietuvos futbolininkas, puolėjas, LTSR nusipelnęs treneris (1979), teisėjas. Daugiausia pasiekė su Šiaulių „Elnio“ komanda, vėliau treniravo „Statybininko“ komandą, su kuria 1974 m. laimėjo „Tiesos“ taurę. Apie 35 metus paskyrė Šiaulių futbolui. Žaidė „Elnio“ komandoje, su kuria du kartus tapo Lietuvos čempionu (1953, 1957). „Tiesos“ futbolo taurės laimėtojas (1957). Nuo 1957 m. treniravo „Statybininko“ komandą, kuri tapo Lietuvos čempione (1969, 1977). Sporto draugijos „Žalgiris“ garbės narys (1975). LTSR nusipelnęs treneris (1979). LTSR kūno kultūros ir sporto žymūnas (1987). Apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1999, 2005).[1] 2017 m. įteiktas III laipsnio ordinas už nuopelnus Lietuvos futbolui.[2]
Biografija
Gimė ir augo Šiauliuose, 1940–1945 m. mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1953–1993 m. Šiaulių „Elnio“ kombinato, Statybos tresto darbuotojas.
R. Urniko pirmoji sporto šaka buvo boksas. Po karo boksas Šiauliuose buvo labai populiarus. Po dešimties dienų jau važiavo į Lietuvos čempionatą Klaipėdoje, bet buvo priluptas kito šiauliškio. Sunkiausia buvę kovoti prieš Musės pravarde žinomą, vėliau garsų „Elnio“ futbolininką Romualdą Prikockį. 1947 m. tapo Lietuvos bokso čempionu. Mesti boksą atkalbėjusi žmona Regina. R. Urnikas buvo universalus sportininkas, netrukus pradėjo žaisti futbolą antroje „Elnio“ komandoje.
Šiauliuose susikūrus „Spartako“ ekipai, kuri dalyvavo apskrities pirmenybėse, po šios draugijos pirmenybių 1952 m., buvo pakviestas į SSRS B klasės pirmenybėse rungtyniavusių Vilniaus „Spartako“ meistrų komandos peržiūrą. 1953 m. pavasarį gabų puolėją pakvietė „Elnias“. Tais pačiais metais su šia komanda tapęs Lietuvos čempionu su gera puolėjų grupe – Henrikas Jakimavičius, Algirdas Griškonis, S. Rostkauskas. Pelnęs 21 įvartį R. Urnikas tapo rezultatyviausiu komandos žaidėju.
Tuo metu jis buvo vedęs, o žadėto buto vis nesulaukė. Kartą jį pasikvietęs Statybos tresto valdytojas A. Dulmanas. „Tau teks suburti komandą, kuri nutrauktų „Elnio“ hegemoniją“, sutinki? Gali pasikviesti kokius nori futbolininkus.“ Abejones išsklaidė raktų nuo naujo buto skambesys. Kas atsilaikys prieš tokį pasiūlymą? Taip R. Urnikas tapo ir treneriu, ir žaidėju, ir vadovu – suburtas Statybininkas Šiauliai.[3]
1952–1953 m. Šiaulių KKSK inspektorius, 1953 m. – Sveikatos apsaugos skyriaus sporto inspektorius, 1954–1956 m. „Elnio“ kombinato kontrolierius, 1957 – m. darbininkas, 1957–1958 m. Statybos tresto kadrų inspektorius, 1958–1960 m. – gamybinio techninio skyriaus, projektavimo-sąmatų grupės inžinierius, 1960–1966 m. – tresto sporto metodininkas, 1966–1987 m. spec. apdailos darbų statybos valdybos sporto metodininkas, 1987–1992 m. Statybos tresto sporto salės vedėjas,[4] 1985–1992 m. „Statybiniko“ sporto komplekso direktorius.[5]
Su žmona Regina užaugino tris sūnus – Raimundą, Vygimantą ir Robertą.[6]
Šaltiniai
- ↑ http://www.savb.lt/lt/krastieciams/biografinis-zinynas-siauliu-sviesuomene1918-2005/4602-sportininkai-treneriai
- ↑ https://www.lff.lt/apdovanojo-siauliu-futbolo-legenda/
- ↑ „Šiaulių futbolo korifėjai prisimena“ // Sportas.lt, 2006 m.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 3113 p.
- ↑ Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 645 p.
- ↑ https://lff.lt/news/8274/siauliu-futbolo-legenda-svencia-garbinga-jubilieju/