Stanislovas Paberžis

(Europos futbolo duomenų bazė)
(Nukreipta iš Stasys Paberžis)
Jump to navigation Jump to search
Wikipedia
Stanislovas Vladislovas Paberžis Lietuvos vėliava Lietuva
Gimė1918 m. kovo 22 d., vieta Valga
Mirė2012 m. balandžio 2 d., Vilnius
Amplua puolėjas, saugas

Valga
Valga
Lietuva Lietuva
1937–1949 m.
19 rung.
(0 įv.)
Jaunimo komandos
KSS jauniai Klaipėda 1933 m.
Klubinės komandos
Žiežirba Šiauliai 1932–1933? m.
Sakalas Šiauliai (1933) 1934–1935? m.
KSS Klaipėda 1936–1939 m.
LFLS Kaunas 1939–1940 m.
Kožuch Kaunas ~1940 m.
Spartakas Kaunas 1941 m.
Perkūnas Kaunas 1941–1944 m.
Spartak Vilnus 1947–1951 m.
KKI Kaunas 1947 m.
Treniruotos komandos
Spartak Vilnus 1953–1957 m.
VFM Vilnius 1958–1960 m.
Spartak Vilnus 1961–1962 m.
Saliutas Vilnius 1963–1967 m.
Pažanga Vilnius m.
Teisėjas
respublikinė ??? m.

Stanislovas Vladislovas Paberžis (1918–2012), Lietuvos futbolininkas, rinktinės žaidėjas (1937–1949), TSRS sporto meistras (1949), LTSR nusipelnęs treneris (1968), futbolo teisėjas, sporto veikėjas, futbolo žurnalistas ir statistikas.

Biografija

Gimė geležinkelininko ir namų šeimininkės šeimoje Estijoje. 1920 m. su šeima įsikūrė Šiauliuose, ten ir pradėjo žaisti futbolą.[1] 1932 m. išvyko gyventi į Klaipėdą, kur jau gyveno vyresnysis brolis, vėliau kunigas Ignas Paberžis (1912–1999). Mokėsi Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Brolis futbolininkas pakvietė į Klaipėdos sporto sąjungos (KSS) jaunių futbolo komandą. Debiutas 1933 m. kovo mėnesį buvo sėkmingas. KSS nugalėjo Spielvereinigung Klaipėda futbolininkus 6-2, o S. Paberžis įmušė net 3 įvarčius.

1935 m. mokslus tęsė Šiaulių gimnazijoje, ją 1936 m. baigęs mokėsi Klaipėdos prekybos institute. Šiauliuose dvejus metus žaidė „Žiežirbos“ komandoje, po to perėjo į „Sakalą“ ir jam atstovavo dvejus metus. Besimokydamas institute vėl tapo KSS žaidėju ir su šia komanda 1937 bei 1938 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu, o 1938 m. iškovojo I Lietuvos tautinės olimpiados aukso medalį.

1937 m. liepos 8 d. pirmą kartą pakviestas į Lietuvos rinktinę, kuri žaidė draugiškas rungtynes su Rumunijos rinktine ir pralaimėjo 0-2. S. Paberžio spirtas kamuolys pataikė į rumunų vartų skersinį. Tais pačiais metais KSS uostamiestyje per draugiškas rungtynes įveikė Amsterdamo „Ajax“ klubą. Olandai klaipėdiečius pasikvietė pas save ir atsirevanšavo.

1938 m. su futbolo komanda laimėjo Lietuvos tautines olimpines žaidynes. 1936–1939 m. studijavo ir baigė Klaipėdos prekybos institutą. 1939 m. Klaipėdą aneksavo hitlerinė Vokietija, todėl S. Paberžis persikėlė į Kauną ir gynė Kauno LFLS garbę. 1940 m. Lietuvą užėmus SSRS kariuomenei, žaidė Pabaltijo karinės apygardos rinktinėje, kuri Rygoje rezultatu 3-2 nugalėjo Maskvos karinės apygardos rinktinę. 1940 m. baigė Kauno karo mokyklą (XV aspirantūros laida).[2]

Karo metais, 1940–1944 m. dirbo vartotojų kooperatyvo „Parama“ verslo kooperacijos Centro tarybos Lietuvos ūkio rūmų ekonomistu.[3] Dirbo futbolo teisėju. Besibaigiant kartui bandė pasitraukti į Vakarus, bet sovietų buvo sugautas. 1946 m. įsidarbino KKI, kur dirbo prodekanu ir žaidė KKI komandoje.

1947–1951 m. Vilniaus „Dinamo“, vėliau Spartako“ meistrų komandos žaidėjas, sužaidė 97 rungtynes ir įmušė 5 įvarčius. Devyniolika kartų gynė Lietuvos rinktinės garbę. 1949 m. S. Paberžiui vienam pirmųjų Lietuvos futbolininkų buvo suteiktas SSRS sporto meistro vardas.[4]

Baigęs aktyviai sportuoti treniravo Vilniaus „Spartako“ ir „Žalgirio“ meistrų bei kitas Vilniaus komandas. 1956 m. Lietuvos futbolo rinktinės treneris. 1959 m. išrinktas LFF atsakinguoju sekretoriumi, vėliau užėmė atsakingas pareigas respublikinėje „Žalgirio“ taryboje. 1959 m. įkūrė VFM Vilnius futbolo mokyklą.[5] Nuo 1965 m. organizuodavo geriausio Lietuvos futbolininko rinkimus. 1968 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas.

1935-2008 m. reiškėsi ir kaip sporto žurnalistas (Šiaulių, Klaipėdos ir Kauno dienraščiuose, „Sporto“, „Lietuvos sporto“, „Futbolo savaitės“ leidiniuose), laikraščio „Sportas“ priedo „Futbolas: 7 dienos“ kuratorius.

Sūnus Gediminas Paberžis – taip pat futbolininkas.

Medaliai

  • KKSD medalis „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1993)
  • LFF 2-ojo laipsnio ordinas (2004)
  • „Sporto garbės komandoro“ ženklas (2008)

Šaltiniai

  1. Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 226 p.
  2. Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 3057 p.
  3. http://lse.lt/index.php?2082656594
  4. Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922–1997 m.“ (istorinė apybraiža). – Vilnius, „Diemedis“, 1997. ISBN 9986-23-034-9. // 62 p.
  5. http://www.alfa.lt/straipsnis/14192675/Mire.Lietuvos.futbolo.patriarchas.Stanislovas.Paberzis=2012-04-02_14-31/

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius bei redaktorius.

Autorius
  • Vitas Povilaitis – autorius – 117% (+41-0=41 wiki spaudos ženklai).
  • – redaktorius – 0% (+0-6=-6 wiki spaudos ženklai).