PFK Levski Sofiâ

(Europos futbolo duomenų bazė)
(Nukreipta iš Vitosa Sofia)
Wikipedia
Bulgarijos vėliava Bulgarija PFK Levski Sofiâ
Įkūrimas 1914 m. gegužės 24 d.
Miestas Sofija
Lyga
(nuo 1948 m.)
Bulgarijos aukščiausioji futbolo lyga
http://int.soccerway.com/teams/country/club/353
Lyga Vieta Zona
http://www.weltfussballarchiv.com/club_profile.php?IDD=17397
http://foot.dk/VisBulklub.asp?ID=17 Using "Foot.dk" as property chain is not permitted during the annotation process.
https://bgclubs.eu/teams/Levski(Sofia)


Istorija

„Levski“ yra liaudies (tautos) klubas. Jis pavadintas laisvės kovotojo Vasil Levski garbei. Kartu su CSKA Sofia tai yra vienas dviejų stipriausių visų laikų Bulgarijos klubų, nors XX a. tarpukariu pagrindiniai varžovai mieste buvo Slavia Sofia komanda. Komanda pagal pagrindinę aprangą yra vadinama „žydraisiais“.

Po 1945 m. užėjus komunistų valdžiai, komanda priskirta vidaus reikalų ministerijai ir pervadinta „Dinamo vardu“. Iki 1953 m. ji laimėjo dar trejas pirmenybes, bet vėliau ėmė nusileisti CSKA Sofia klubui. Nors ir palaikomas vidaus reikalų ministerijos, iš dalies politizuotas (buvo asmeninių ryšių su komunistų partijos vadovu T. Živkovu), „Levski“ priešingai nei CSKA komanda buvo liaudies mėgstamas klubas, netgi tam tikras pasipriešinimo režimui simbolis.

Po 1960 m. klubas vėl ėmė kilti, kai jam vadovavo čekų treneris Rudolf Vitlacil, o komandos lyderis buvo saugas Georgi Asparuhov. Taip 1965 ir 1968 m. komanda tapo Bulgarijos čempione, 1969 m. prisijungė policijos komandą „Spartak“, o 1970 m. vėl tapo čempione. Vėliau kartu su CSKA pakaitomis pirmavo šalies čempionate. Po 1985 m. skandalo Bulgarijos taurės finale komanda buvo uždrausta (kaip ir CSKA), tačiau buvo leista ją atkurti „Vitoša“ vardu (taip vadinamas kalnagūbris į pietus nuo Sofijos).

1988 m. klubas vėl tapo čempionu, 1990 m. atkūrė istorinį pavadinimą, o 1993–1995 m. triskart iš eilės tapo Bulgarijos čempionu. Tuo metu komandoje žaidė Emil Kremenliev, Daniel Borimirov, Petar Hubchev, ją treniravo vokietis Rudiger Abramczyk, o išlaikė graikų verslininkas Thomas Laftchis.[1] Vėliau klubas apsilpo, bet kas keleri metai vis tampa Bulgarijos čempionais. Žaidžia ne tik gimtajame Georgi Asparuhov stadione, bet ir didesniame Vasil Levski stadione, kuris yra greta pagrindinio varžovo CSKA arenos.

Chronologija 1914–2006 m.
  • 1914 m. – klubas įsikūrė šiaurės rytiniame Sofijos priemiestyje Подуяне. Čia ir dabar yra klubo stadionas, pastatytas 1959 m., o vėliau pavadintas vieno žymiausių žaidėjų Georgi Asparuhov garbei.

  • 1933 m. – pirmąkart tapo Bulgarijos čempionu.



  • 1993 m. – klubas vos nepasiekė Čempionų lygos grupių turnyro.

  • 2006 m. „Levski“ tapo pirmąja šalies komanda, patekusia į UEFA Čempionų lygos grupių varžybas, tačiau pralaimėjo visas 6 rungtynes.



UEFA varžybos

Sezonas Taurės turnyras
Čempionų Taurių UEFA
1965–1966 m. 1/8 f.
1967–1968 m. 1/16 f.
1969–1970 m. 1/4 f.
1970–1971 m. 1/32 f.
1971–1972 m. 1/16 f.
1972–1973 m. 1/16 f.
1974–1975 m. 1/16 f.
1975–1976 m. 1/4 f.
1976–1977 m. 1/4 f.
1977–1978 m. 1/8 f.
1978–1979 m. 1/16 f.
1979–1980 m. 1/16 f.
1980–1981 m. 1/16 f.
1981–1982 m. 1/32 f.
1982–1983 m. 1/32 f.
1983–1984 m. 1/16 f.
1984–1985 m. 1/8 f.
1986–1987 m. 1/4 f.
1987–1988 m. 1/16 f.
1988–1989 m. 1/16 f.
1989–1990 m. 1/32 f.
1991–1992 m. 1/16 f.
1992–1993 m. 1/16 f.
1993–1994 m. 1/8 f.
1994–1995 m. 1/64 f.
1995–1996 m. 1/32 f.
1996–1997 m. 1/32 f.
1997–1998 m. 1/32 f.
1998–1999 m. 1/16 f.
1999–2000 m. 1/32 f.
2000–2001 m. 1/64 f.
2001–2002 m. 1/32 f. 1/64 f.
2002–2003 m. 1/32 f. 1/32 f.
2003–2004 m. 1/16 f.
2004–2005 m. 1/64 f.
2005–2006 m. 1/4 f.
2006–2007 m. 1/16 f.
2007–2008 m. 1/64 f.
2008–2009 m. 1/32 f. 1/64 f.
2009–2010 m. 1/32 f. 1/32 f.
2010–2011 m. 1/32 f.
2011–2012 m. 1/128 f.
2012–2013 m. 1/256 f.
2013–2014 m. 1/512 f.
2016–2017 m. 1/256 f.
2017–2018 m. 1/256 f.
2018–2019 m. 1/512 f.
2019–2020 m. 1/256 f.
Kartai 15 11 26
Pasiekimas 1/8 f. 1/4 f. 1/4 f.

Šaltiniai

  1. Hardy Grüne. „Weltfußball Enzyklopädie“. Band 1 (Europa & Asien). – „Die Werkstatt“, Göttingen 2007. ISBN 978-3-89533-576-1. // 54–55 p.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius bei redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+31-0=31 wiki spaudos ženklai).