FC Bayern München
 Vokietija
|
FC Bayern München | |||||
| Įkūrimas | 1900 m. vasario 27 d. | |||||
| Miestas | Miunchenas | |||||
| Lyga (nuo 1965 m.) |
Vokietijos aukščiausioji futbolo lyga | |||||
| http://int.soccerway.com/teams/country/club/961 | ||||||
| ||||||
| http://www.weltfussballarchiv.com/club_profile.php?IDD=539 | ||||||
| http://foot.dk/VisTysklub.asp?ID=10 Using "Foot.dk" as property chain is not permitted during the annotation process. | ||||||
|
||||||
| Dublerinės komandos | FC Bayern München II | |||||
Europos trofėjai: Čempionų 6× (1974–2020), Taurių 1× (1967), UEFA 1× (1996), supertaurė 2× (2013–2020).
Istorija
Klubas įkurtas 1900 m. ir yra vienas didžiausių pasaulyje – jo nariais yra daugiau nei 140 000 žmonių. Klube veikia taip pat šachmatų, rankinio, krepšinio, gimnastikos, boulingo ir stalo teniso skyriai.
1919–1924 m. buvo prijungta Jahn Munchen komanda. Klubas yra Vokietijos čempionatų rekordininkas. Pirmasis čempionų titulas iškovotas 1932 m., antrasis – tik 1969 m., nors įkuriant Bundeslygą 1963 m. bavarų klubas joje vietos negavo. 8-ajame dešimtmetyje vedami trenerio Udo Lattek, bavarai su vartininku Sepp Maier, gynėju Franz Beckenbauer ir puolėjų Gerd Muller dominavo tiek Vokietijos, tiek visos Europos futbole. 1974 m. šie žaidėjai kartu su Georg Schwarzenbeck, Paul Breitner ir Uli Hoeness laimėjo ir pasaulio čempionato auksą, o 1974–1976 m. triskart iš eilės laimėjo Čempionų taurę.
1972 m. klubas atidarė 80 tūkstančių vietų olimpinį stadioną, o klubo prezidentas Neudecker ir vadybininkas Schwan sukūrė klubui finansinius ir ekonominius pagrindus. Vėliau tarptautinės pergalės atslūgo, tačiau dominavimas Vokietijos futbole išliko, kai bavarai 1982 ir 1987 m. pralaimėjo Čempionų taurės finaluose. Tačiau 1996 m. klubas laimėjo UEFA taurę, o vedamas trenerio Ottmar Hitzfeld 1999 m. per stebuklą pralaimėjo Čempionų lygos finale, o 2001 m. po baudinių serijos vis tik laimėjo ir Čempionų lygą. Vėliau, klubas 2010 ir 2012 m. nusileido Čempionų lygos finaluose, bet 2013 m. nugalėjo Dortmundo „Borussia“ ekipą Čempionų lygos vokiškajame finale.
Bavarijos klubas ilgus metus yra Vokietijos futbolo hegemonas. Jame žaidė daug rinktinės žvaigždžių – Klaus Augenthaler, Karl-Heinz Rummenigge, Lothar Matthaus, Oliver Kahn, Michael Ballack ir kiti žaidėję, sudarę rinktinės branduolį. 2005 m. klubas pasistatė naują „Allianz-Arena“, kurią dalijasi kartu su TSV Munchen komanda. Priešingai nei pastaroji komanda, kurios gerbėjai yra Miuncheno gyventojai, „Bayern“ ekipa turi didelį gerbėjų būrį visoje šalyje ir užsienyje.[1]
UEFA varžybos
| UEFA turnyruose laimėti trofėjai | |||
| Taurė | Pasiekimas | Kartai | Metai |
| Čempionų lyga (buv. Čempionų taurė) |
nugalėtojas | 6 | 1974, 1975, 1976, 2001, 2013, 2020 |
| finalininkas | 5 | 1982, 1987, 1999, 2010, 2012 | |
| Taurių taurė | nugalėtojas | 1 | 1967 |
| finalininkas | 0 | ||
| Europos lyga (buv. Mugių taurė, UEFA taurė) |
nugalėtojas | 1 | 1996 |
| finalininkas | 0 | ||
| Supertaurė | nugalėtojas | 2 | 2013, 2020 |
| finalininkas | 3 | 1975, 1976, 2001 | |
| Sezonas | Taurės turnyras | ||
|---|---|---|---|
| Čempionų | Taurių | UEFA | |
| 1962–1963 m. | 1/4 f. | ||
| 1966–1967 m. | taurė | ||
| 1967–1968 m. | 1/2 f. | ||
| 1969–1970 m. | 1/16 f. | ||
| 1970–1971 m. | 1/4 f. | ||
| 1971–1972 m. | 1/2 f. | ||
| 1972–1973 m. | 1/4 f. | ||
| 1973–1974 m. | taurė | ||
| 1974–1975 m. | taurė | ||
| 1975–1976 m. | taurė | ||
| 1976–1977 m. | 1/4 f. | ||
| 1977–1978 m. | 1/8 f. | ||
| 1979–1980 m. | 1/2 f. | ||
| 1980–1981 m. | 1/2 f. | ||
| 1981–1982 m. | finalas | ||
| 1982–1983 m. | 1/4 f. | ||
| 1983–1984 m. | 1/8 f. | ||
| 1984–1985 m. | 1/2 f. | ||
| 1985–1986 m. | 1/4 f. | ||
| 1986–1987 m. | finalas | ||
| 1987–1988 m. | 1/4 f. | ||
| 1988–1989 m. | 1/2 f. | ||
| 1989–1990 m. | 1/2 f. | ||
| 1990–1991 m. | 1/2 f. | ||
| 1991–1992 m. | 1/16 f. | ||
| 1993–1994 m. | 1/16 f. | ||
| 1994–1995 m. | 1/2 f. | ||
| 1995–1996 m. | taurė | ||
| 1996–1997 m. | 1/32 f. | ||
| 1997–1998 m. | 1/4 f. | ||
| 1998–1999 m. | finalas | ||
| 1999–2000 m. | 1/2 f. | ||
| 2000–2001 m. | taurė | ||
| 2001–2002 m. | 1/4 f. | ||
| 2002–2003 m. | 1/16 f. | ||
| 2003–2004 m. | 1/8 f. | ||
| 2004–2005 m. | 1/4 f. | ||
| 2005–2006 m. | 1/8 f. | ||
| 2006–2007 m. | 1/4 f. | ||
| 2007–2008 m. | 1/4 f. | ||
| 2008–2009 m. | 1/4 f. | ||
| 2009–2010 m. | finalas | ||
| 2010–2011 m. | 1/8 f. | ||
| 2011–2012 m. | finalas | ||
| 2012–2013 m. | taurė | ||
| 2013–2014 m. | 1/2 f. | ||
| 2014–2015 m. | 1/2 f. | ||
| 2015–2016 m. | 1/2 f. | ||
| 2016–2017 m. | 1/4 f. | ||
| 2017–2018 m. | 1/2 f. | ||
| 2018–2019 m. | 1/8 f. | ||
| 2019–2020 m. | taurė | ||
| 2020–2021 m. | 1/4 f. | ||
| Kartai | 37 | 5 | 11 |
| Pasiekimas | taurė | taurė | taurė |
Šaltiniai
- ↑ Hardy Grüne. „Weltfußball Enzyklopädie“. Band 1 (Europa & Asien). – „Die Werkstatt“, Göttingen 2007. ISBN 978-3-89533-576-1. // 69–70 p.
